Ne kartą girdėjau – Klaipėdos senamiestis pilnas ypatingų skulptūrų, kurias būtina aplankyti čia lankantis. 2022-ųjų pavasarį pagaliau turėjau progą įsitikinti tuo – todėl degu noru papasakoti! Kadangi apsistojau pačioje senamiesčio širdyje įsikūrusiame National Hotel, nusprendžiau aplankyti tik tas skulptūras, kurios nutolę nuo manęs ne daugiau nei 100 metrų. Sakot maksimum viena skulptūra? Tuojau pamatysit kiek!
Vos už 25 metrų esančioje Teatro aikštėje mane pasitinka Taravos Anikės skulptūra, kuri ir yra svarbiausias šios aikštės akcentas. Taravos Anikė pastatyta poetui Simonui Dachui, kuris, pasak XVII amžių siekiančios meilės istorijos, įsimylėjo Anikę iš pirmo žvilgsnio josios jungtuvių su kunigu Johanu Partacijumi dieną. Simono Dacho meilę byloja žodžiai iškalti ant postamento: „Ännchen von Tharau, mein Reichthum, mein Gut, du meine Seele, mein Fleisch und mein Blut!“ [Anike Taravos, turte didžiausias, tu mano siela, kūnas ir kraujas!]
Atsisveikinus su priešais mane stovinčia Anike, pasuku dešinėn į Jono gatvę, priėjus sankryžą su Mėsininkų gatve, suku kairėn ir tęsiu žingsniavimą dar 50 metrų kol sankryžoje su Kurpių gatve pamatau vos matomą, nedidukę, tačiau vieną svarbiausių Klaipėdos senamiesčio skulptūrų – stebuklingąjį peliuką. Girdėjau reikia pašnibždėti peliukui ausin savo slapčiausią norą. Pastebiu ir užrašą po peliuku: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais“. Be jokių dvejonių savo norą atiduodu peliuko galion.
Už apytiksliai 10 žingsnių tolyn Mėsininkų gatve, pamatau šachmatų lentą su didžiausiomis kada nors matytomis šachmatų figūromis. Ir žinoma žmonės, pagaliau matau žmones, kurie žaidžia jais! Tai vienas iš intelektualių žaidimų mieste, kurie yra nemokami, o dar ir gryname ore! Prie pat šachmatų lentos, neįmanoma nepastebėti „Fortepijono-bangos“, kitaip dar vadinamo „Baltijos-banga“. Tai skulptoriaus Vlado Kančiausko ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio dovana Klaipėdai. Ant skulptūros išrašyta: “Jeigu erdvė turi protą ir suvokia, kaip joje savo vietas yra suradę daiktai, tai galiu turėti vilties, kad kai kurie iš šių kvadratinių metrų prisimena mane su meile. Juolab dabar juos mina kitos kojos”.
Mėsininkų gatvei susikirtus su Kalvių – pasuku į pastarąją ir už nepilnų 50 metrų, dar nepasiekus sankryžos su Pasiuntinių gatve, kairėje pusėje pastebiu Katiną džentelmeno veidu – aš Jus užtikrinu – jis tikrai turi džentelmeno veidą! Šis katinas, kaip ir dauguma – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Galbūt todėl dar 1979-aisiais sukurta skulptūra buvo dingusi net keletą kartų, tačiau nuo 2006 – ųjų vasaros vėl grįžo į savo mėgstamiausią vietą – po įspūdingu ąžuolu Kalvių gatvėje.
Pačios Klaipėdos senamiesčio gatvės yra išsidėsčiusios taip taisyklingai, jog beveik visur susikerta stačiu kampu, keliskart einant net susisuko galva – atrodė jog šią sankryžą jau kirtau prieš keletą minučių! Pamačiau ne tiek ir mažai, o apėjau tiesiog aplink viešbučio National Hotel viešbutį ne didesniu nei 100 metrų spinduliu!
